Mokytoja Gargžduose dirbanti Evelina Leksytė niekuomet neturėjo planų pasukti verslo keliu, tačiau šiandien jos įkurta ekskursijų ir edukacijų moksleiviams organizavimo platforma EPSAM (Edukacijų, pramogų, susitikimų asistentas mokytojui) įgauna vis didesnį pagreitį.
Vienas svarbiausių šiuolaikinės žiedinės ekonomikos iššūkių – kaip perdirbtą plastiką paversti kokybiška žaliava naujiems gaminiams. Siekdami spręsti šią problemą, Lietuvos mokslas ir verslas vienija jėgas.
Estijoje, Harju apskrities Arukiulos gyvenvietėje, oficialiai atidaryta 100 MW galios ir 200 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema „Hertz 2“. Kartu su vasarį Kiisoje atidarytu parku „Hertz 1“ jos sudaro vieną galingiausių tokių kompleksų žemyninėje Europoje ir padeda užtikrinti Baltijos šalių elektros sistemos stabilumą.
Dirbtinis intelektas sparčiai keičia tai, kaip kuriame, verčiame ir naudojame informaciją. Tačiau technologinė pažanga savaime negarantuoja, kad informacija visiems visuomenės nariams taps prieinamesnė. KTU vykdomas LMT finansuojamas projektas „Mašininio vertimo ir gestų kalbos recepcijos tyrimas pasitelkiant žvilgsnio sekimą“ siekia atsakyti į šiuos klausimus.
Siekiant pagerinti atliekų rūšiavimo kokybę ir padėti lankytojams lengviau priimti sprendimus, pradėtas pilotinis projektas – prekybos ir pramogų centre įrengta pirmoji išmanioji šiukšliadėžė. Padedama integruotų dirbtinio intelekto sprendimų ji pati atpažįsta ir išrūšiuoja lankytojų įmestas atliekas.
„Vilniaus vandenys“, siekdama dar labiau didinti tinklo efektyvumą ir mažinti vandens nuostolius, pradeda bendradarbiavimą su aukštųjų technologijų įmone „SAR Projects“. Naudojant iš kosmoso gaunamus palydovinius duomenis bei dirbtinio intelekto technologijas bus galima tiksliau nustatyti požeminius vandentiekio nuotėkius ir greičiau reaguoti į galimus tinklo pažeidimus.
Klaipėdos uoste atverstas naujas puslapis žaliosios laivybos istorijoje – iškilmingai pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas tanklaivis „Rasa“. Klaipėdos uosto lyderystę tvarios laivybos srityje dar labiau sustiprinantis bei visam Baltijos regionui naujas galimybes atveriantis inovatyvus projektas sujungė Lietuvos ir Estijos laivų statybos sektorių profesionalų kompetencijas ir iš drąsios idėjos virto inovatyvia realybe.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.
Daugiau kaip 30 mln. eurų vertės investicija Raseinių rajone virsta vienu didžiausių energijos kaupimo projektų Lietuvoje. UAB „Zakaras Holding“ ir AB „Miesto gijos“ valdoma bendrovė „Future Energy“ pradeda aktyvų baterijų parko statybų etapą, kurį pirmadienį, birželio 15 dieną, pažymėjo simboline kapsulės įkasimo ceremonija.
Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Vilniaus universiteto ir kitų įstaigų mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų, kurie sudaro daugiau nei vienerius metus nenutrūkstamos šnekos. Tai didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms.
ESO šiemet į modernų tinklą Telšių apskrityje investuoja beveik 12 mln. eurų. Iš viso bus nutiesti 107 km kabelinių linijų bei įrengtos arba atnaujintos 38 transformatorinės. Reikšmingos investicijos nukreiptos į miškingas vietoves, kur dėl lūžtančių medžių pažeistų linijų fiksuojama daugiausiai avarinių atjungimų.
Įsivaizduokite augalą, kuris pats gali pasakyti, kada jam trūksta vandens, šviesos ar tinkamų sąlygų augti. Tokią idėją įgyvendina „LapAI“ – Kauno technologijos universiteto studentų kuriama išmanioji augalų priežiūros sistema, jungianti dirbtinį intelektą, realaus laiko aplinkos duomenis ir sužaidybintą patirtį.
Klaipėdos uostas atidarė pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio stotį. Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.
Jūs einate koridoriumi, jus užfiksuoja video kamera, o ekrane pasirodo užrašas: „Jūsų veidas tapo mūsų dirbtinio intelekto mokymo dalimi. Ačiū už jūsų indėlį“. Šią nejaukią situaciją Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto erdvėse patyrę lankytojai susidūrė su realybe, kuri skaitmeniniame pasaulyje vyksta kas sekundę, tik giliai užkulisiuose.
Didžiausią šalyje greitojo elektromobilių įkrovimo tinklą valdanti bendrovė „Ignitis“ strategiškai svarbioje vietoje – magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pusiaukelėje, netoli Raseinių, – oficialiai atidarė naujos kartos „Ignitis ON“ įkrovimo parką.
Lietuvos oro uostai skelbia, kad Palangos oro uoste įdiegta nauja pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Naujoji įranga įdiegta oro uostui kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus bei didėjant aptarnaujamų skrydžių skaičiui.
Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą.
Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.
Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams.
Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir tarptautinė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė paskolos sutartį biometano jėgainės vystymui Pakruojo rajone. Peleniškių kaime planuojama pastatyti 30 GWh energijos ir iki 3 mln. kubinių metrų biometano gaminsiančią jėgainę.
Šių metų pavasarį pradėjęs veikti beveik 30 MW galios vėjo parkas Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje žymi ne tik atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet ir augantį skaitmeninių sprendimų vaidmenį. Projekte buvo įdiegti lietuvių technologijų įmonės „Inion Software“ energijos valdymo sprendimai, kurie leis realiu laiku stebėti, analizuoti ir optimizuoti parko veiklą.
Į „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritoriją pristatyta pirmoji elektros energijos kaupimo sistemos (EEKS) įrangos siunta. Beveik 47 mln. eurų vertės projektą planuojama visiškai užbaigti 2027 metais.
„Energijos skirstymo operatorius“ šiemet investuos 28 mln. eurų į modernaus elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje. Už šias lėšas bus rekonstruojamas ir plečiamas elektros tinklas: nutiesta 340 km kabelinių linijų, pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės.
Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali beveik identiškai atkurti profesionalaus fotografo ar tapytojo kūrinį, tačiau kartu su vaizdu jis „išplauna“ ir teisinę jo apsaugą. VDA Klaipėdos fakulteto studento atliktas eksperimentas parodė, kaip viena iteracija, naudojant populiariausią DI įrankį, panaikina autorystės pėdsakus ir paverčia kūrinį „niekieno“ nuosavybe.
Efektyvaus, patikimo ir saugaus ryšio infrastruktūros kosmose ir Žemėje sukūrimas yra vienas didžiausių šiandienos technologinių iššūkių. Svarbų žingsnį jį įveikiant padės žengti pažangius optinio ryšio sprendimus vystanti Lietuvos kosmoso ir gynybos sektoriaus bendrovė „Astrolight“.
Kauno hidroelektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ baigė svarbų modernizavimo etapą – įdiegė automatizuotas generacijos ir įrenginių valdymo bei duomenų surinkimo sistemas, leidžiančias elektrinei efektyviai veikti elektros ir balansavimo paslaugų rinkoje.
Visose 60 savivaldybių sėkmingai įgyvendintas nacionalinis projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio metu gyventojai mokėsi naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Jo vykdytojai ragina gyventojus nesustoti mokytis, nes valstybės teikiamos skaitmeninės paslaugos toliau tobulėja.
Skaitmeninės technologijos šiandien keičia ne tik pramonę ar energetiką, bet ir tai, kaip rengiami būsimi inžinieriai. Aukštasis mokslas susiduria su iššūkiu – kaip DI integruoti į studijų procesą taip, kad jis stiprintų mokymąsi, išlaikytų akademinę kokybę ir padėtų ugdyti atsakingus, kritiškai mąstančius specialistus. Būtent į šį klausimą siekia atsakyti KTU koordinuojamas tarptautinis „Nordplus“ programos partnerių tinklas ENERGYCOM
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pristatyta nauja interaktyvi ekspozicija, kurioje šiuolaikinės raiškos formos kviečia lankytojus ne tik stebėti, bet ir aktyviai įsitraukti į pažinimo procesą. Šią patirtį papildo kartu su ekspozicija pristatytas eksperimentinis dirbtinio intelekto gidas „Pasikalbėkime apie muziejų“.
Klaipėdos uoste žengtas svarbus žingsnis kuriant švaresnį ateities uostą. Užbaigus montuoti elektros tiekimo nuo kranto įrangą, pereita prie jos išbandymo. Jau greitai į uostą atplaukę laivai galės išjungti variklius ir prisidėti prie taršos mažinimo.
