Žiniomis ir įžvalgomis dalinasi Sergejus Andrius Pačinskis, „Ignitis gamyba“ vyresnysis projektų vadovas ir Algirdas Šegžda, „Ignitis gamyba“ įrenginių eksploatacijos ir priežiūros vadovas.
Žiniomis ir įžvalgomis dalinasi VDU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto ir kalbos taikymų specialistas prof. Tomas Krilavičius. Domisi Ignas Kančys.
Vienos galaktikos sukasi, kitos – beveik ne. Pastarųjų jaunoje Visatoje turėjo būti labai nedaug. Tad kai James Webb teleskopas vieną tokią atrado, astronomams kilo klausimų. Pasakoja Dr. Becky.
Kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos, išsipūs į raudonąją milžinę. Ar ji prarys Žemę? Ilgą laiką buvo manoma, kad taip, bet naujausi skaičiavimai rodo, kad mūsų planeta, nors ir sudegusiu paviršiumi, sugebės pabėgti.
Žiniomis ir įžvalgomis dalinasi dr. Svajūnas Plungė - duomenų analitikas, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto tyrėjas ir Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas. Domisi Ignas Kančys.
Kosminės, arba geomagnetinės, audros gali pridaryti įvairių nemalonumų mūsų palydovams ir netgi Žemės paviršiui. Pastaruoju metu visai neblogai galime jas prognozuoti, bet gal pavyktų ir sustabdyti? Pasirodo, technologiškai tai visai įmanoma.
„SpaceX“ (ar, tiksliau, Elonas Muskas) vis šneka apie duomenų ir skaičiavimų centrus kosmose. Standartinė kritika tokiai vizijai yra aušinimas: kosmose nėra oro, taigi neveikia konvekcija, kuri daugiausiai ir aušina karštus dalykus Žemėje. Kiek didelė tai problema? Pagrindinius skaičius ir skaičiavimus apžvelgia Scott Manley.
Žiniomis ir įžvalgomis dalinasi Klaipėdos universiteto jachtos „Odisėja“ kapitonas Dainius Blaževičius, universiteto dėstytojas Jonas Gintauskas ir studentė Patricija Padleckytė.
Bent jau taip būna skriejant orbita. Kodėl taip yra ir kaip šiuo reiškiniu pasinaudoja erdvėlaiviai, pasakoja „Minute Physics“
Žiniomis ir įžvalgomis dalinasi Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus fizikai dr. Irmantas Kašalynas ir dr. Vytautas Janonis. Domisi Ignas Kančys.
Astrofizikas dr. Kastytis Zubovas ir smalsusis Ignas Kančys aptaria naujausius ir įdomiausius Visatos tyrimus – nuo mūsų Saulės sistemos iki tolimų egzoplanetų ir juodųjų skylių bei galaktikų evoliucijos ir tamsiosios materijos paslapčių.
Žiniomis dalinasi dr. Gintautas Klevinskas, „Altra“ Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas, Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projekto vadovas.
Šį legendinį erdvėlaivį galite apžiūrėti nuvykę į JAV Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steveno F. Udvaro-Hazy centrą. Be to, ten išvysite gausybę kitų įspūdingų eksponatų.
Žiniomis bei įžvalgomis dalinasi „Vilnius Tech“ AGAI Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Bronius Merkys. Domisi Ignas Kančys.
Žiniomis bei įžvalgomis dalinasi FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkė dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė. Domisi Ignas Kančys.
Žiniomis bei įžvalgomis dalinasi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentė Akvilė Paskačimaitė, kuri su kitais FTMC „Quantum Bäcon“ komandos nariais užėmė 1-ąją vietą kvantiniame hakatone „Quantum Boost“. Domisi Ignas Kančys.
Prie Mėnulio ašigalių esančių kraterių dugne, kur niekad nepasiekia Saulės spinduliai, esama vandens ledo. Kiek tiksliai – nežinia, bet naujas atradimas leidžia spręsti, kad nemažai. Pasirodo, ledas ten kaupėsi tolygiai bent pusantro milijardo metų. Laidoje – apie šias naujienas, kaip ir apie Artemis II misijos sugrįžimą bei tolesnius planus.
Žiniomis bei įžvalgomis dalinasi „NanoAvionics“ Misijų analitikos skyriaus techninė vadovė Karolina Juknaitė. Domisi Ignas Kančys.
Kurtas Gödelis buvo matematikas, padėjęs reikšmingus pagrindus moderniam supratimui apie matematiką ir jos ribas. Taip pat jis rado Einšteino lauko lygčių sprendinį, kuris leistų erdvėlaikyje keliauti laiku. Apie šią egzotiką pasakoja „PBS Space Time“.
Astrofizikas dr. Kastytis Zubovas ir smalsusis Ignas Kančys aptaria naujausius ir įdomiausius Visatos tyrimus – nuo mūsų Saulės sistemos iki tolimų egzoplanetų ir juodųjų skylių bei galaktikų evoliucijos ir tamsiosios materijos paslapčių.
Žiniomis bei įžvalgomis dalinasi Vilniaus universiteto astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Domisi Ignas Kančys.
Žiniomis bei įžvalgomis dalinasi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas bei CERN LHCb tyrimų grupės LHCb Vilnius vadovas dr. Mindaugas Šarpis. Domisi Ignas Kančys.
Šį legendinį erdvėlaivį galite apžiūrėti nuvykę į JAV Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steveno F. Udvaro-Hazy centrą. Be to, ten išvysite gausybę kitų įspūdingų eksponatų.
Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams.
Žinomis dalinasi Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Šį legendinį orlaivį galite savo akimis apžiūrėti nuvykę į JAV Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steveno F. Udvaro-Hazy centrą. Be to, ten išvysite gausybę kitų įspūdingų eksponatų.
Žiniomis bei įžvalgomis dalijasi „Vilnius Tech“ Fizikos katedros prof. dr. Artūras Jukna. Domisi Ignas Kančys.
Šį legendinį orlaivį galite savo akimis apžiūrėti nuvykę į JAV Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steveno F. Udvaro-Hazy centrą. Be to, ten išvysite gausybę kitų įspūdingų eksponatų.
Mėnulis šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet jaunystėje turėjo. Galbūt. Iki šiol įvairūs požymiai davė dvi nesutampančias išvadas: vieną, jog magnetinis laukas buvo labai silpnas, kitą – kad jis galėjo būti netgi stipresnis, nei Žemės. Dabar paaiškėjo, kad greičiausiai buvo ir taip, ir taip, tiesiog skirtingu metu. Kvazarai – ypatingai ryškūs aktyvūs galaktikų branduoliai – gali prislopinti žvaigždėdarą savo galaktikose. Bet, pasirodo, jie tą gali padaryti ir tarpgalaktiniais atstumais, bent jau jaunoje Visatoje.
Kūrybinė komanda: Agnė Tarailaitė, Ignas Kančys. Panaudota medžiaga: NASA, JSC, „Kennedy space center“, ESA.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaityklos komanda organizavo renginį „Kodėl žmonija grįžta į Mėnulį? „Apollo“ pabaiga ir „Artemis“ pradžia“. Muziejaus direktorius Linas Šmigelskas dalinosi žiniomis apie jau įvykusias ir dar planuojamas misijas į Mėnulį, aptarė jų svarbą ir tikslus. Panaudotos medžiagos autorystė: Lino Šmigelsko, NASA, ESA.
